Dykuma

Dykumos — tai sausi, nederlingi žemės plotai, kuriuose iškrenta labai mažai kritulių. Nors žodis dykuma daugeliui asocijuojasi su aukšta temperatūra ir nepakeliu karščiu, dykumos gali būti tiek karštosios, tiek šaltosios. Net dvi didžiausios dykumos žemėje yra šaltosios — padengtos sniegu ir ledu. Vienos didžiausių pasaulio dykumų yra: Sahara, Kalahario dykuma, Antarktinė dykuma ir Gobio dykuma.

Sahara — didžiausia tropinė dykuma žemėje, esanti Šiaurės Afrikoje. Saharos plotas beveik tokio pat dydžio kaip viso Europos žemyno, apie 9 mln. kvadratinių kilometrų. Dykuma susiformavo ne taip ir seniai, maždaug prieš 3000 metų, tuomet kai pradėjo formuotis senovės Egipto civilizacija. Tuo metu dykumos teritorijoje vešėjo augmenija, tačiau palaipsniui derlinga žemė virto neaprėpiamais smėlynais.

Kalahario dykuma, tai dar viena smėlinga dykuma Afrikos plynaukštėje. Dykumos teritorija apima Namibiją bei Botsvaną. Kalahario dykuma daugiausia padengta raudonuoju smėliu, joje gausu išdžiūvusių ežerų. Kalahario dykumai nebūdingos slankiojančios kopos. Nepaisant sausrų ir aukštos, alinančios temperatūros, Kalahariui būdinga didžiulė gyvūnų įvairovė lygumose ir pievose gyvena apie 46 gyvūnų rūšis.

Antarktinė dykuma yra viena iš sausiausių Arkties dalių. Šios teritorijos metinis kritulių kiekis yra mažesnis nei 250 mm. per metus. Arktinė dykuma yra šaltoji dykuma, kurios paviršius padengtas amžinu įšalu. Žiemą dykumoje temperatūra gali nukristi net iki -60 °C.

Gobio dykuma — tai viena didžiausių dykumų, esančių Azijoje. Dykumos plotas 1,3 mln. Kvadratinių kilometrų. Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm. kritulių. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje yra dar mažesnis ir siekia tik 10 mm. per metus. Gobio dykuma yra antroji pagal dydį pasaulio dykuma. Dažniausiai čia pasitaikantis kraštovaizdis — didžiulės žvyruotos lygumos ir uolėtos atodangos.