Metalo gaminiai

Daugiau nei tris tūkstantmečius metų karingoji hetitų gentis buvo niekam nežinoma. Nors apie ją ir buvo kalbama Biblijoje, tačiau daugeliui tyrinėtojų ir mokslininkų nesivargino ieškoti „nereikšmingos“ tautos istorijos nuotrupų. Tačiau, XIX amžiaus viduryje įvyko esminis lūžis, pakeitęs požiūrį į šią didingą tautą.

1834 m. vienas prancūzų archeologas Šarlis Teksjė dabartinėje Turkijos teritorijoje užtiko senovės miesto liekanas. Tuo metu jis neįtarė, jog tai buvo hetitų imperijos sostinės — Chatušo miesto griuvėsiai. Tik po penkiasdešimties metų anglų kilmės archeologas Arčibaldis Seisas paskelbė, kad prieš 3000 ar 4 000 metų mažojoje Azijoje gyveno didelė ir galinga hetitų tauta. Nuo tada pradėta organizuoti mokslines ekspedicijas, imta tyrinėti hetitų paminklus, miestus ir gyvenvietes.

Šiuo metu, kai po ilgų tyrinėjimų buvo atskleista tikroji genties istorija, hetitai yra laikomi svarbiausiais tarpininkais tarp Azijos ir Europos tautų. Jie buvo reikšmingų išradimų autoriai ir naujovių skleidėjai. II tūkstantmečio pr. Kr. viduryje jie išmoko lydyti geležį. Iš pradžių geležį naudojo tik karališkoms dovanoms: kardams ir įvairioms statulėlėms. Tuomet geležis buvo net keletą kartų vertingesnė už sidabrą! Vėliau geležis labai išplito. Iš jos pradėta gaminti amatininkų įrankius, kareivių ginklus ir skydus. Tikima, kad hetitai geležies lydymo paslaptį išsaugojo iki valstybės žlugimo. Po to jų išradimą perėmė Egipto ir Mesopotamijos gyventojai.

Taigi, hetitai buvo metalo gaminių pradininkai. Šiomis dienomis kai įvairios metalo konstrukcijos yra populiarios tiek pramonės, tiek statybų srityje, niekas net nepagalvotų, jog tai buvo vienos genties, gyvenusios prie daugybę tūkstančių metų, išradimas. Šis unikalus hetitų išradimas atnešė revoliuciją visai įrankių, ginklų ir statybos pramonei. Be kokybiškų metalo gaminių ir konstrukcijų sunkiai įsivaizduojama šiandieninė infrastruktūra. Pasirodo, už viską esame skolingi ne kam kitam, kaip išradingajai hetitų genčiai.