Naujieji laikai

Naujieji laikai mokslininkų yra apibūdinami kaip Vakarų pasaulio, arba kitaip, Europos istorijos epocha. Naujųjų laikų pradžia laikoma Viduramžių pabaiga, XV amžius. Vis dėlto, skirtingų mokyklų istorikai, skirtingai nusako šios epochos pradžią: vieni mano, kad ji prasidėjo su Anglijos revoliucija, kiti sieja su Reformacijos pradžia, Naujojo pasaulio atradimu ar netgi Didžiosios Pasaulio revoliucijos pradžia.

Dėl naujųjų laikų chronologinių ribų vis dar ginčijamasi, tačiau manoma, kad ši istorijos epocha tęsėsi iki pat Revoliucijų amžiaus pradžios, XIX amžiaus. O pagal šiuo metu vyraujantį supratimą, Naujieji laikai pasibaigė tik Pirmojo pasaulinio karo metais.

„Naujoji istorija“ arba kitaip „Naujieji laikai“ – ši sąvoka atsirado dar Renesanso epochoje, ją pasiūlė humanistai, kurie pagalvojo, kad istoriją reikia dalinti į tris epochas: senovės istoriją, viduriniuosius amžius (Viduramžius) ir į naująją istoriją (Naujuosius laikus).

Naujųjų laikų amžius yra pavadintas tokiu pavadinimu, kadangi šiuo laikotarpiu atsirado daug naujovių, kurios buvo susijusios su pasaulietiniu mokslu, kultūra, kurie pradėjo klestėti būtent Renesanso laikotarpiu. Naujausiais laikais požiūris dar labiau pakito, prasidėjo tikroji humanizmo era, atsirado nemažai išradimų, vis dėlto, šiuo laikotarpiu įvyko ir ne viena revoliucija.

Kaip ir senoji istorija, viduramžiai, taip ir naujieji laikai įvairiose kultūrose prasidėjo skirtingu laikotarpiu. Nors nėra nustatyta tikslių chronologinių Europos istorijos epochos ribų, tačiau aiškus faktas yra tas, kad šiuo laikotarpiu atsirado nauja civilizacija. Kalbama apie europietiškąjį pasaulį ir europietiškos civilizacijos ekspansiją į likusį pasaulį.