Kada ir kaip išnyko dinozaurai?

Ankstyviausi į dinozaurus panašūs padarai buvo 9 milijonais metų anksčiau, nei manyta anksčiau. Tokią išvadą padarė ekspertai, tyrinėję Lenkijos pėdsakus prieš 250 mln. Šiuos pėdsakus palikęs gyvūnas mokslininkų vadinamas Prorotodactylus. Pėdsakai labai maži: vos kelių centimetrų ilgio, todėl šis padaras turėtų būti maždaug katės dydžio, sverti puskilogramį ar du. Įdomu tai, kad originalus pirštų drakonas vaikšto keturiomis kojomis, o tai yra labai reta.

Kada atsirado pėdsakai?

Pėdsakai atsirado tik praėjus 2 milijonams metų po masinio Permės-triaso rūšių išnykimo, per kurį nuo žemės paviršiaus išnyko daugiau nei 90 % jūrinių rūšių ir apie 70 % stuburinių gyvūnų. Geologiniu laiku matuojant, (du milijonai metų )tik akimirksnis, – sako Amerikos Gamtos istorijos muziejaus mokslininkas Stephenas Brusatte, vadovavęs tyrimui. – Iš esmės galima sakyti, kad dinozaurų linija prasidėjo iškart po išnykimo, o tai yra visiškai nauja idėja. Mokslininkai naudojo pažangius skaitmeninius statistinius metodus, kurie prieš 15–20 metų buvo neįmanomi, nes dar nebuvo tokių matematinių metodų, kompiuterinių pajėgumų. Šiame tyrime jie panaudojo vadinamuosius apibendrintuosius, tiesinius, mišriuosius modelius. Be to, išnagrinėjo gana išsamų genetinį dinozaurų laiko medį (angl. „time tree of life“). Mokslininkai išnagrinėjo tris duomenų šaltinius, 420 ir 614 taksonų (rūšių arba genčių) ir jų pasiskirstymą laike. Tokiu būdu jie ištyrė, kokiu būdu keitėsi pusiausvyra tarp dinozaurų atsiradimo ir išmirimo greičio. Per paskutinius keliasdešimt milijonų dinozaurų egzistavimo metų, kaip nustatė mokslininkai, visose trijose pagrindinėse jų grupėse – zauropodų, teropodų ir paukščiadubenių dinozaurų – išmirimo greitis buvo pastovus, bet mažėjo naujų rūšių atsiradimo greitis. Toks disbalansas ir sukėlė dinozaurų rūšių įvairovės mažėjimą.

Ar mokslininkai paaiškino, kodėl tuo metu rūšių taip sumažėjo?

Jie pasiūlė skirtingas versijas. Įtikinamiausia priežastis – struktūra ir klimato kaitos mokslininkai netgi atrado funkcinį ryšį. Tarkime, jūros lygis pakyla vienu metru, nuo maždaug 0,5% iki 20%. Dinozaurų rūšių formavimosi greitis didėja. Tuo metu vėlyvajame kreidos periode jūros lygis krito, keitėsi žemynų struktūra (rūšių buveinė), sumažėjo rūšių potencialas. Sumažėjus galimybėms, dinozaurai tiesiog sukūrė mažiau rūšių.

Ar Lietuvoje buvo dinozaurų?

Juk kai kur rasta fosilijų. Lietuva tikrai turi turėti dinozaurų, nes mezozojaus epochoje dalis dabartinės Lietuvos teritorijos yra sausuma, o dalis – vandenynas. Pačių dinozaurų (ne paukščių, o pačių dinozaurų) Lietuvoje neaptikta, bent jau oficialiai nerasta, bet taip iš tiesų yra, nes daugumą Lietuvos plotų dengia vadinamasis kvarteras, atsiradęs po paskutinio ledynmečio, retai turime atodangų ar karjerų, kuriuose būtų matomos to laikmečio uolos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose yra tokių vietovių kaip „dykvietė“, kurios nėra apsodintos. Paleontologams jie – tikras rojus, nes dykumoje kaulų nesunku rasti. Ten buvo rasta ir dinozaurų kaulų.Beje, Akmenės rajone esančiame Šaltniškių karjere britų, amerikiečių ir lenkų mokslininkai, tyrinėjantys triaso periodo dinozaurus ir jų giminaičius, mėgino ištirti, ar ten esama kokios nors faunos. Ir buvo surasta žandikaulio fragmentas, kuris priklauso fitozaurui. Fitozaurai yra krokodilams giminingesni dinozaurų giminaičiai, bet ne dinozaurai – kažkas per vidurį tarp dinozauro ir krokodilo. Fitozauras buvo plėšrūnas – jo apatinio žandikaulio fragmentas ir keletas dantų su aštriais pjaunančiais galais primena mėsai pjaustyti skirtą peilį. Jis buvo maždaug 5–6 metrų – panašaus dydžio, kaip gerai nupenėtas Nilo krokodilas. Jei buvo surastas toks plėšrūnas, turėjo būti ir jo aukos, pavyzdžiui, žvėriadančiai ropliai. Lietuvoje surasta fitozauro liekana yra žinoma kaip pati šiauriausia pasaulyje. Įdomus dalykas – fitozaurai gyveno arčiau pusiaujo, o Lietuva jautriausiame periode jau buvo nuo jo smarkiai nutolusi, t. y. Pangėjos superkontinento viduryje. Kai visi kontinentai „suvažiavo“ į vieną masyvą, Lietuva buvo to kontinento viduryje.