Kavos aparato istorija apie espresso

Itališkoji espresso kava yra gana plačiai paplitusi visame pasaulyje. Tai – puikus būdas susigrąžinti aktyvumą po sočių pietų ar neišsimiegojus. Tačiau šis terminas buvo žinomas dar iki XIX a., kai buvo išrastas kavos aparatas. Apibūdinimas „espresso“ yra daugiareikšmis: juo nurodomas visapusis kavos šviežumas, tai – ką tik užplikytos, šviežiai surinktų kavos pupelių gėrimas. Taip pat šis terminas nurodo ir ruošiamos kavos išskirtinumą – ji ruošiama konkrečiai individualiam žmogui. Taigi, koks kelias lydėjo į šiuolaikinį espresso kavos ruošimą?

Visuomenė yra aktyvi ir skubanti šiais laikais, tačiau anksčiau taip pat nebuvo norinčių gaišti laiką. Dėl šios priežasties daugeliui gyventojų laukti penkias minutes, kol kava užvirs ir bus tinkama gerti, pasirodė per ilgas laiko tarpas. Kadangi XIX a. garų mašinos ir aparatai buvo ant „bangos“, nutarta šią technologiją panaudoti ir ruošiant kavą. Tarptautinėje pasaulio mugėje šis pusiau automatinis kavos aparatas buvo pristatytas kaip galintis paruošti 3000 puodelių per valandą. Tačiau bėda buvo tame, kad tokios kavos nesinorėjo gerti – skonis buvo itin prastas. Mat, kavai ruošti garų temperatūra yra per aukšta – reikia apie 90°C.

XX a. kavos aparatuose vis dar buvo naudojamas garų principas, tačiau buvo tobulinamas, kad temperatūra labiau atitiktų tinkamą plikymui. Garai buvo sutelkiami kavos aparato viršutinėje dalyje ir skirti vandens įkaitinimui, tačiau su kava tiesioginio kontakto nebeturėjo. Tai leido sumažinti temperatūrą iki 120°C, artimo reikiamai. Šis ruošimo būdas sąlygojo ne tik kokybiškesnį kavos paruošimą, bet ir trumpesnį laiką – kava buvo užplikoma per 30 sekundžių, kai ankstesnis laikas buvo 4 minutės. Šie kavos aparatai išpopuliarėjo pasaulyje ir tapo standartiniu kavos prietaisu Italijoje, pietų Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje.

Tačiau šis metodas jau retai naudojamas kavos ruošime. Jį patobulino italų inžinieriai ir praktiškai pritaikomos variantas buvo pristatytas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kūrėjo Cremonesi. Jame buvo įmontuotas ranka varomas slėgio stūmoklis, kuris užtikrino 8-9 barų suspaudimą, kuris, kaip matas, yra išlikęs kavos ruošime iki šių dienų. Nors, žinoma, kai kas pasikeitė – ypač kavos koncentracija. Anksčiau reikėjo du ar net penkis kartus didesnio kiekio kavos, kad būtų tokio pat stiprumo kaip šiomis dienomis. Taigi espresso puodeliai praeityje turėjo būti žymiai didesni – galbūt būtų vargiai apibūdinami šiuo tipu šiuolaikinio kavos mėgėjo.