skrudintuve

Šiandien skrudintuvas yra vienas populiariausių virtuvės prietaisų kiekvienuose namuose. Skrebutis papildo ne tik pusryčių meniu, tačiau ir dera prie pietų sriubos ar gardžiai suvalgoma per priešpiečius prie kavos. Tačiau ar žinojote, jog skrudintuvė nėra šių dienų „išmislas“, iki šių dienų skrudintuvė nuėjo ilgą ir spalvingą kelią? Kokios skrudintuvės buvo iki tol, kol jos tapo tokios, kokias dabar matome el.parduotuvėje  https://www.b-a.eu/c1705/Skrudintuvai-gruzdintuves ?

Pirmąja „skrudintuve“ ko gero galėtume pavadinti pečių. Seniau namuose kepama duona ilgai neišlikdavo šviežia,  buvo kepama be dabar naudojamų konservantų ir įvairių priedų. Taigi ko ne vienintelis būdas išsaugoti duoną, buvo ją džiovinti. Supjaustytos duonos riekelės būdavo tiesiog paliekamos virš atviros ugnies. Tokie skrebučiai labiau priminė džiuvesėlius.

Tačiau tikroji skrudintuvo istorija prasidėjo apie 1919 metus. Tuomet buvo užpatentuotas skrudintuvas, kuris „išspjauna“ duoną jai apskrudus. Dabar be šios funkcijos neįsivaizduojamas skrudintuvas. Tačiau tais laikais tikrai niekas negalėjo džiaugtis idealiai apskrudusia duona. Pirmiausia, todėl, jog jos nebuvo supjaustytos kaip dabar. Pjaustant riekelės nebūdavo lygios, „iškilę“ kampai labiau apkepdavo, dažnai apdegdavo. Todėl 1928 metais prekyboje atsiradus pjaustytai forminei duonai skrudintuvo pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Lygios, vienodos riekelės idealiai tiko skrudinimui.

Pirmieji skrudintuvai buvo tokie brangūs, o kiekviena papildoma funkcija ir išradimas juos dar labiau brangino. Tai buvo labiau prabangos prekė. O parduotuvės netgi siūlė specialius išsimokėjimo planus, kad žmonės galėtų įsigyti skrudintuvą.

Pagrindinės skrudintuvo dalys – kaitinimo elementas ir metalinis rėmelis buvo nuo pirmų skrudintuvo dienų. Tačiau dizainas ir skrudintuvo pateikimas kito per visą jo gyvavimo laiką. Pirmieji skrudintuvai su raižytomis metalinėmis sienelėmis labiau priminė meno kūrinį nei buitinį prietaisą. Vėliau buvo atsigręžta į vaikus ir skrudintuvai tapo mašinėlėmis, žaisliukais, prie kurių duonos skrebučio su džiaugsmu laukdavo mažieji šeimos nariai.

Dabar skrudintuvai (žiūr.čia) taip pat vilioja savo dizainu. Rinkoje galima rasti stiklinį skrudintuvą, kuriame matosi visa duonos riekelė, taip pat yra skrudintuvas ant kurio sienelės užrašius tekstą, šis „įskrudinamas“ į riekę duonos. Taip pat yra skrudintuvų, kurie tiksliai iššauna skrebutį tiesiai į lėkštę.
Skrudintuvas toks paprastas, skrebutis atrodo niekuo neypatingas, tačiau užkariavęs mūsų širdis jau daugybę šimtmečių. Gal būtent dėl savo paprastumo. Skrebutis tinka su viskuo, kas tik yra šaldytuve. Itin skanu ant dar šilto skrebučio užsitepti riešutų sviesto ir užsitepti džemo – skaniau už bet kokį vaflį ar blynelį. Galima skrebutį valgyti ir su uogiene ar šokoladiniu kremu. Žinoma, jis neturi būti vien desertinis, tačiau visi žinome, jog desertai yra geriausi draugai. Skrebutis gali būti ir pikantiškas, su pikantiška užtepėle, o gal su kumpiu ir sūriu, o galbūt tiesiog suvalgomas prie trintos daržovių sriubos. Bet kokiu atveju, jis tinka prie visko.