Dantų balinimas lazeriu, šlapimu ir rūgštimi. Kas, kaip ir kodėl?

Jau nuo senų senovės žmonės ieškojo būdų, kaip būti švaresniais, sveikesniais ir gražesniais. Priklausomai nuo laikotarpio ir vyravusių to meto madų, moterys įsprausdavo save į nedidelius korsetus, trukdžiusius įkvėpti, balindavo odą naudodamos šviną, arseną ar išdžiovintas ir dezinfekuotas paukščių išmatas, nešiodavo mirtį nešančius perukus (kad perukai įgautų raudoną atspalvį, jie buvo dažomi siera bei dygminų žiedlapiais). Šie ir daugelis kitų triukų buvo naudojami, siekiant išlaikyti grožį. O kaip su dantimis? Ar buvo naudojamos kokios nors priemonės, padedančios išlaikyti dantis sveikus ir švarius?

Šiais laikais, pripažinkime yra įvairių būdų, padedančių išlaikyti dantis baltus:

• dantų balinimas pastomis;
• dantų balinimas skalavimo skysčiais;
• dantų balinimas geliais;
• dantų balinimas kapomis;
• dantų balinimas lazeriu.`

Nekalbant apie įvairius tarpdančių siūlus, elektroninius šepetėlius, kurių pasirinkimas šiais laikais išties platus.

Graikų ar romėnų laikais dantų balinimas lazeriu buvo neįsivaizduojama fantastika, nėra ką kalbėti apie balinimą lazeriu, jei jie net neįsivaizdavo tokių dalykų kaip plastikinė dantų pastos pakuotė, dantų pasta su fluoru ar plastmasinis dantų šepetėlis. O kaip buvo anksčiau? Ką žmonės darė ir kokių priemonių ėmėsi, siekdami palaikyti burnos higieną?

Kad dantys būtų švaresni ir baltesni jau 3000 m. pr. Kr. buvo naudojami dantų šepetėliai. Tiesa, jie buvo ne tokie, kokius įsivaizduojame šiais laikais. 3000 m. pr. Kr. žmonės naudojo „kramtymo lazdeles“. Tokios kramtymo lazdelės taip pat padėdavo iškrapštyti maisto likučius iš tarpdančių. Tačiau nejaugi tai viskas?

Ne. Egiptiečiai iš mėtų, akmens druskos, aliejaus gamindavo dantų balinimo pastas. O romėnai… Na, turbūt nepatikėsite, tačiau senovės romėnai dantis valydavo šlapimu. Jie tikėjo, kad šlapimas padės dantis išlaikyti baltus ir apsaugos nuo jų iškritimo. Dar įdomiau, romėnai tikėjo, jog pats geriausias šlapimas – portugalų. Tad dantų valymui dažniausiai naudojo portugalų šlapimą.
Gali kilti klausimas kodėl žmonės norėdami baltų ir švarių dantų, naudojo, rodos, labai nešvarias priemones, pavyzdžiui, kito žmogaus šlapimą. Pasirodo šlapime yra amoniako, kuris šiais laikais naudojamas daugelyje valiklių. Amoniakas lig šiol yra dedamas į kai kurių dantų pastų sudėtį, tačiau išgaunamas kitais būdais.

Vėliau už dantų priežiūrą atsakingais tapo kirpėjai. Taip, Jūs perskaitėte teisingai. Pas kirpėją ar barzdaskutį galėjote ne tik pasirūpinti savo šukuosena. Kirpėjas mielai išraudavo skaudamą dantį arba pasirūpindavo jūsų šypsenos spindesiu. Šiam tikslui naudodavo azoto rūgštį. Ši rūgštis iš tiesų balindavo dantis, tačiau tuo pat metu ardydavo emalį. Dėl to, dantys iškrisdavo labai greitai.

Taigi dantų priežiūra ankstesniais laikais buvo visai nepanaši į šiuolaikinę. Šlapimas, „kramtymo šakelės“, azoto rūgštis – priemonės, kurių šiais laikais išbandyti tikrai nenorėtumėte. Tad, jei norite baltų, švarių ir sveikų dantų, drąsiai kreipkitės į savo odontologą, kuris ištirs Jūsų dantų būklę, atliks dantų burnos ertmės tyrimus ir paskirs reikiamą gydymą.