helio dujos, kuriomis uzpildyti balionai

Mūsų visatoje egzistuoja be galo daug dujų. Tai ir oras, kuris yra dujų mišinys ir sudaro Žemės atmosferą, ir deguonis, kuriuo mes kvėpuojame, ir anglies dioksidas, kurį pašalina mūsų plaučiai. Bet tai ne viskas. Ne vienam iš Jūsų išgirdus klausimą „ką žinote apie helio dujas?“ pirmiausia į galvą toptelėtų helio balionai. Tai balionai, kurie užpildyti helio dujomis. O kas gi jos yra? Kaip jos atrodo? Kokia jų istorija?

Helis yra inertinių dujų grupei priklausantis cheminis elementas. Būtent dėl savo inertiškumo jis sunkiai reaguoja su kitais cheminiais elementais (išskirtiniais atvejais reaguoja su jodu, fluoru, siera ir fosforu). Helis yra antras po vandenilio pagal paplitimą Visatoje. Šis cheminis elementas neturi kvapo, skonio, spalvos. Normaliomis sąlygomis jis gamtoje sutinkamas tik dujų pavidalu.

1868 m. rugpjūčio 18 d. prancūzų astronomas J. Janssenas visiško saulės užtemimo metu Gunteryje (Indija) Saulės chromosferos spektre pastebėjo ryškią geltoną liniją, kurios ilgis buvo 587,49 nanometrai. Iš pradžių buvo manyta, kad tai natris. Tais pačiais metais spalio 20 d. anglų atstronomas N. Lockyeris Saulės spektre pastebėjo tą pačią geltoną liniją. Jis ją pavadino D3 Fraunhoferio linija, nes ji buvo greta jau žinomų natrio D1 ir D2 linijų. N. Lockyeris padarė išvadą, kad tai cheminis elementas Saulėje, kuris dar nėra žinomas žemėje. Jis ir anglų chemikas E. Franklandas atrastą elementą pavadino heliu (išvertus iš graikų kalbos ἥλιος (helios) reiškia saulė).

Dažniausiai helio dujų ir deguonies mišinį naudoja astma sergantys žmonės, narai. Šios dujos beveik penkis kartus yra lengvesnės už orą, todėl jos kyla aukštyn. Būtent dėl šios savybės jos naudojamos kaip balionų ar skraidymo aparatų užpildymo priemonė. Helio balionai – plačiausiai žinomas šių dujų panaudojimo variantas, kuris naudojamas kasdieniame gyvenime.