Japan-City-At-Night2

Japonijos ekonomikos pakilimas yra bene labiausiai tiriamas objektas, neretai apibūdinamas kaip „fenomenas“. Skaudūs Antrojo Pasaulinio karo nuostoliai itin skaudžiai paveikė šalį tiek ekonomiškai, tiek morališkai. Visiškai sužlugdyta Japonijos infrastruktūra, gamybiniai pajėgumai, griuvėsiuose likusi sostinė Tokijas. Pasaulinėje arenoje šalis atrodė kaip sutriuškintas priešas, užpuolęs JAV ir turintis už tai gauti pelnytą atlygį. Akivaizdu, kad optimistinės nuotaikos toli gražu nebuvo „varomoji jėga“, taigi, kaip Japonijai pavyko taip sparčiai atsigauti ir vystytis?

Nors Japonija ir galėjo jaustis daugiau ar mažiau nuskriausta, susiklosčiusi padėtis toli gražu negali būti vien neigiamai vertinama. šalis sumokėjo tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. JAV dolerių reparacijų, kurių daugumą sudarė maistas. Taigi „nuskausminimas“ nebuvo nepakeliamai sunkus. Be to, Japonijai buvo uždrausta atkurti savo kariuomenę, todėl visi resursai ir investicijos skirti vien pramonei. Nereikėtų pamiršti ir to fakto, kad visi prieš tai monopolijas sudarančių kompanijų vadovai buvo atleisti, įmonės išskaidytos ir vadovaujamos pareigos perduotos naujiems, inovatyvesniems lyderiams.

Kalbant šiais terminais, Japonija galėjo kurti savo ekonomiką nuo pačios pradžios nesigręžiodama atgal. Naujose gamyklose buvo surinkta pažangiausia įranga, taikomos naujausios technologijos lyginant su kitomis šalimis, kuriose naudoti senesnės kartos įrenginiai. Bet labiausiai pasitarnavo pati Japonijos visuomenė ir jos požiūris į išsilavinimą – atkurta tokia sistema, kad pasaulio valstybės pamažu ėmė pavydėti disciplinuotos ir techninėje srityje pažangios darbo jėgos. Jų nuovokumas leido investuoti į bankinių sektorių augimą ir taip parėmė bendrą ekonomikos lygį.

Taigi nepaisant po karo patirtų kliūčių, ribojimų, natūralių resursų stygiaus, šaliai pavyko itin sparčiai atsitiesti, o, galbūt, net ir gimti iš naujo. Svarbiausia varomoji jėga – apgalvotas ir pastovus investavimas į gamybos sektorių. Didžiausio pakilimo metu investicijos į kapitalo įrangą siekė 30 procentų BVP. Tai puikiai sutapo ar net viršijo lyginant su ypač produktyvia darbo jėga bei išradingu ir strateginiu kompanijų valdymu, kurios labiausiai buvo orientuojamos į automobilių ir elektronikos rinkas. Taigi skaudi Antrojo Pasaulinio karo patirtis turėjo ne vien tik neigiamos, tačiau ir gana konstruktyvios įtakos Japonijai, jos atgimimui ir tolesniam ekonomikos vystymuisi.