faraonai

Senovės egiptiečiai manė, kad Egiptas yra žemės centras ir pasaulio sukūrimo vieta. Kiekvienas į sostą įžengęs faraonas paleisdavo keturis paukščius: į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus, kad praneštų pasauliui apie jo valdymo pradžią. Faraonais tapdavo kilmingi žmonės, tačiau egiptiečiai įsivaizdavo, kad faraonai yra dievai. Egiptiečių visuomenė priminė piramidę, kurios viršuje puikuodavosi dievas faraonas, o apačioje glūdėjo žemiausias sluoksnis — vergai.

Egiptiečiams faraonai atrodė visagaliai ir visažiniai. Visa Egipto žemė ir jos turtai priklausė tik jiems. Faraonai vadovaudavo drėkinimo darbams, kariuomenei, sudarydavo taikos sutartis, leisdavo įstatymus. Jie kontroliavo prekybą ir valdė laivyną, vadovavo teismui. Faraonais dažniausiai tapdavo vyrai, nes sostą iš tėvo perimdavo sūnūs. Kartais jis atitekdavo ir moterims – žmonai, dukrai ar motinai.

Egiptiečių religijoje labai svarbūs buvo ir žyniai. Egiptiečiai tikėjo, kad aukodami dievams susilauks jų malonės. Buvo tikima, kad dovanas ir žmonių pageidavimus dievams perduoda žyniai. Laikui bėgant šie sukaupė didžiulius turtus ir ėmė daryti įtaką šalies valdymui. Viešpataujant Tėbų valdovams, saulės dievo Amono žyniai sukaupė tiek turtų ir įgijo tiek valdžios, kad beveik prilygo faraonams. Žyniams prilygo didikai, kurie tarnavo faraonui. Tai buvo sričių valdytojai, mokesčių rinkėjai, kariuomenės vadai, ministrai ir kiti pareigūnai. Aukščiausias valdininkas buvo viziris.

Egiptiečiai garbino ne tik faraonus ir žynius, tačiau ir kitas dievybes. Kadangi jų religija buvo politeistinė, dievų buvau labai daug. Tačiau, svarbiausi buvo trys, kurie sudarė dominuojančią šventąją trejybę: tai saulės dievas Amonas Ra, mirusiųjų valdovas Ozyris ir dangaus bei tvarkos dievas Horas. Garbinami ir šlovinami ir tokie dievai kaip Izidė, Setas, Hator. Kiekvienas dievas buvo atsakingas už tam tikrą gyvenimo sritį ar stichiją. Egiptiečiai garbino ir gyvūnus, siedami juos su tam tikrais dievais: jaučius, krokodilus, kates, gyvates, gandrus.