Post_Danmark

Ar žinote, kad paštininkai taip pat turi savo tarptautinę dieną? Taip, spalio 9-tąją dieną visame pasaulyje yra minima pašto diena, nes būtent tą dieną 1874 metais įkurta Tarptautinė pašto sąjunga. Todėl šiame straipsnyje jums norime papasakoti šiek tiek istorijos bei faktų apie paštininkus bei kurjerius, kurių dėka žmonės jau senovėje gavo artimųjų laiškus bei įvairias siuntas.

Taigi, manoma, kad pašto svarba ir didesnis poreikis atsirado jau tada, kai žmonės pradėjo normaliai kalbėtis ir keliauti. Pirmieji komunikacijos signalai buvo siunčiami dūmų, kuriais bendravo senovės indėnai. Toliau sekė raiteliai, o dar vėliau pašto balandžiai. Ir tie, ir tie buvo laikomi itin vertingais, kadangi jiems buvo skirtos svarbios pareigos. Žinių pranešimas dar ir po balandžių labai evoliucionavo ir iki mūsų dienų turėjo įvairias formas, tokias kaip:
Pabūklų sviedinių šaudymas;
Oro balionais ir dirižabliais;
Taip pat paštą buvo bandyta gabenti net raketomis, tačiau šios minties greitai atsisakyta.

Pirmasis paštas
Oficialūs šaltiniai teigia, kad pirmoji pašto tarnyba atsirado 1512, valdant Henrikui VIII. Karalius jį pasivadino Karališkuoju paštu, o jo paskirtis buvo tvarkyti valstybinius reikalaus. Praėjus visam šimtmečiui buvo išrastas pirmasis vokas (Vokietijoje). 1635 metais Jungtinėje Karalystėje buvo atidaryta pirmoji viešoji pašto tarnybą, kuria galėjo naudotis visi žmonės. Pašto įkūrimo istorijoje dalyvavo net ir Žanas Žakas Reno de Vilaje, kuomet pirmasis įkūrė mažąjį paštą ir įvedė apmokamą pašto sistemą.
Po pašto įkūrimo praėjus 200 metų atsirado ir pirmasis pašto ženklas, o netrukus ir atvirukai, kuriuos pardavinėti teisę turėjo kanceliarinių prekių pardavėjai.

Pašto istorija Lietuvoje

Lietuva į Pasaulinę pašto sąjungą įstojo ne iš kart. Šimtmečio laukti nereikėjo ir tik atgavus Nepriklausomybę, jau dvidešimto amžiaus pradžioje, 1922 metais, sausio 1 dieną tapome sąjungos nare. Negalvokite, kad iki tol Lietuva neturėjo pašto sistemos, ji buvo ir puikiai veikė. Ir tik praėjus 21 metams Steponas Batoras suteikė lietuviškam paštui viešumą. Nuo tos dienos kiekvienas norinti gali naudotis paštu ir siųsti laiškus bei siuntinius.

Naujieji paštininkai
Paštas modernizavosi ir taip ilgai nebereikia stovėti eilėse norint išsiųsti laišką ar siuntinį. Atsirado naujos sistemos, kurios leidžia be paštininko pagalbos siųsti ir gauti siuntas. Tam skirtos platformos ir kurjerių paslaugos. Jie siuntas gali išsiųsti į bet kokį pasaulio kraštą. Tiek kurjeris į Ukrainą, tiek į Ispaniją saugiai nugabena siuntas gavėjams. O elektroninės sistemos dėka, galima net neišėjus iš namų atlikti siuntos gabenimą. Taigi, manoma, kad paštai ankščiau ar vėliau pradės nykti, bus tik prekių išdavimo sandėliai į kuriuos atvykę žmonės atgaus savo siuntas, o jeigu bus noras, siuntas pristatys kurjeriai į norimą vietą.