atsisiųsti

Iki to laiko, kai atsirado termometras žmonės apie temperatūrą galėjo pasakyti tik — šilta, šalta, karšta. Ir taip jie kuo puikiausiai gyveno, nežinodami nei tikslios oro temperatūros, nei savo kūno temperatūros, o dabartiniam mokslui juk tokių rodyklių tikrai neužtektų. O ir mes sirgdami privalome žinoti, kokia mūsų kūno temperatūra, kad suprastume ar mus vis dar kankina liga ar ne. Tačiau prisiminus senus laikus reiktų prisiminti, kad tuomet tikrai nebuvo tokių prietaisų, kurie galėtų ne tiksliai, bet arti tikslo, išmatuoti kūno, daiktų, žmogaus temperatūrą. Norite sužinoti, kokį kelią reikėjo nueiti sukuriant termometrą, tuomet skaitykite toliau.

Pirma, termometro atsiradimo istoriją reikia pradėti nuo G. Galilėjaus 1592 metais sukonstruoto temperatūros matavimo įrenginio, kuris vadinosi — termoskopu. Termoskopas, buvo termometras vandens temperatūrai matuoti, o veikimo principas buvo gana paprastas. Jį sudarė tuščiaviduris stiklinis rutuliukas, kurio atviras galas buvo prilipdytas prie plono stiklinio vamzdelio. Kai rutuliukas buvo įkaitintas, o pats vamzdelis patalpintas į vandenį. Vėstant rutuliukui, vamzdelis pradėjo kilti į viršų. Tad vėstant vandens temperatūrai jis kyla, o didėjant leidžiasi žemyn. Tačiau šis prietaisas tiksliai negalėjo išmatuoti vandens temperatūros, tad nebuvo tobulas įrenginys.

Po to sekė dar keli mokslininkai, kurie bandė pagaminti tobulą termometrą. Bet geriausias, tai laikais, termometras vandens temperatūrai matuoti buvo išrastas 1714 metais D. G. Farenheito, kuomet jis pagamino, dabar visų taip nemėgstama, gyvsidabrio termometrą. Tai buvo tikras mokslinis atradimas, kuris padėjo atrasti tam tikrus fizikinius reiškinius. O gauta temperatūra tuomet buvo vadinama farenheitais, ir ilgą laiką visame pasaulyje buvo naudojamas toks temperatūros apibūdinimas. Vėliau daugelis šalių jo atsisakė, bet JAV jį naudoja lyg šių dienų.

Vos po kelių dešimtmečių švedų mokslininkas A. Celsijus išrado naują gyvsidabrio termometro skalės atkarpą, tam tikrus taškus padalindamas į 100 laipsnių. Naujoje jo teorijoje termometras vandens temperatūrai matuoti turėjo šilčiausia tašką — 0 laipsnių ir šalčiausia —100. Tačiau toks žymėjimas buvo nelabai patogus, tad kiti mokslininkai sukeitė vietomis rodmenis. Nepaisant įvairių netikslumų, Celsijaus termometro žymėjimas tapo išties moksliniu atradimu, kuriuo naudojasi lyg šiol daugelis šalių.

Reikalingas termometras? Apsilankykite: http://biomed.lt/53-termometrai