Koks stogas virš galvos buvo mūsų proseneliams?
Šiais laikas galvos gali apsisukti nuo tokios gausos įvairiausių stogo dangų: kiekviena čerpė, stogo plėvelė ar šiferis dabar yra pritaikyti net pačius inoringiausius poreikius turintiems asmenims. Ir kai mūsų kartos atstovai suka galvas, vis negalėdami apsispręsti, kokią stogo dangą pasirinkti, anksčiau žmonėms toks klausimas kildavo labai retai. Kiekviena kultūra pačiuose įvairiausiuose pasaulio kampeliuose pastatus, kuriuose gyvendavo, laikydavo maistą, gyvulius ar kitus svarbius daiktus, stengdavo apsaugoti savo stogus dengdami iš gamtos tiesiai gautomis medžiagomis.
Nendrinis stogas – viena seniausių stogo dangų pasaulyje
Prieš tūkstančius metų seniausiose Rytų Azijos bei Afrikos civilizacijose stogdengystės tradicijos prasidėjo nuo nendrių. Būtent šia sudžiovinta medžiaga buvo dengiami gyvenamieji pastatai, sandėliukai, kur buvo laikomos maisto atsargos ar pirmieji primityvūs ginklai, arba naminiai gyvūnai bei paukščiai. Nepralaidi lietui, vėjui, sauganti nuo saulės kaitros – nendrės vertintos dėl šių savybių, užtikrinančių žmogaus gyvenimo gerovę ir šilumą. Nendrės stogams dengti buvo taip pat pasirinktos ir dėl nesudėtingo jų paruošimo naudoti. Viskas, kas buvo reikalinga, tai – jas išdžiovinti, surišti tam tikro ilgio kuokštais (nors kartais net ir tai nebūdavo privaloma) ir tankiai padengti stogą. Toks nendrinis stogas būdavo lengvas, kadangi šių augalų stiebai – tuščiaviduriai. Ekologiška medžiaga neapkraudavo pastato vaizdo tiek fizine, tiek estetine prasme. Šiuolaikinė stogo plėvelė yra analogiškai to metu nendriniam stogui.
Moliniai stogai vertinti kaip tvirtumo garantas
Kiek vėliau, o kai kuriose kultūrose kartu su nendriniais stogais buvo imti daryti ir moliniai stogai. Apskritai molis ankstyvaisiais mūsų eros metais žmogui tarnavo daug kur: jais dengti stogai, klotos grindys, vadinamos asla, iš molio žiesti puodai, molinėse lentelėse užgimė knygos idėja. Kalbant apie molinius stogus, tada jie vertinti dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo bei patalpai suteikiamos gaivos. Pastaroji savybė nulėmė, kad tokio tipo stogus buvo pradėta dengti Afrikoje, kur nuo itin karšto klimato moliniuose pastatuose buvo kur kas gaiviau pasislėpti. Išgauti molį buvo nesudėtinga, tačiau užtrukdavo pats stogo dengimo procesas. Be to, molis ant pastato stogo turėdavo gerai išdžiūti, tik tada namas būdavo tinkamas gyventi ar jame laikyti kokias nors vertybes, Visgi, moliniai stogai galėdavo tarnauti ilgus metus: iš kartos į kartą po moliniais stogais gyvenę šiltųjų kraštų žmonės džiaugėsi paprasta stogo priežiūra bei teikiamu vėsiu prieglobsčiu.
