Senovės istorija

Senovės istoriją dažnai supranta kaip istorinius pasakojimus, atradimus, papročius, tradicijas ir viską, kas yra susiję su senove. Bendrąja prasme senovės istorija yra vadinamas toks laikotarpis, kuris prasidėjo tuo metu, kai atsirado rašto šaltiniai, o baigėsi viduramžiais. Bendrai ši sąvoka apima kultūrinių ir politinių įvykių raidą tuo laikotarpiu.

Prieš senovės istorijos laikotarpį buvusi istorija yra vadinama priešistore. Priešistorės pabaiga yra siejama su senovės istorijos pradžia, kaip ir buvo minėta prieš tai, tada kai atsirado raštas ir pirmieji rašto šaltiniai. Be abejo, kiekvienoje kultūroje senovės istorija prasidėjo skirtingai, kaip ir pasibaigė priešistorė, kadangi skirtingose šalyse, vietose, kultūrose skirtingu laikotarpiu atsirado raštas.

Senovės istorijos, kaip ir Senovės Graikijos istorijos pradžia yra siejamos su maždaug 776 m. pr. m. e. data. Šis senovės istorijos atsiradimo laikotarpis dar yra vadinamas klasikine senove, arba moksliniu, literatūriniu pavadinimu – Antika. Įdomus faktas yra tas, kad ši data sutampa iš dalies su Romos įkūrimo data, kuri buvo įkurta 753 m. pr. m. e.

Mokslininkai dažniausiai sako, kad Europos senovės istorijos pabaiga yra siejama su Vakarų Romos imperijos žlugimu, tai yra 476 metai. Būtent šį faktą svarsto Vakarų istorikai, tačiau jis nėra patvirtintas ir vis dar diskutuotinas.