Odesa iš kultūrinės perspektyvos

Odesa – viena lankomiausiu ir gražiausių vietų, kurioje persipina kultūriniai vingiai, istorinis palikimas. Šiandiena Odesa gali pasigirti savo miesto gyventojų gausa, kuri siekia net bilijoną gyventojų, prie to šio skaičiaus prisidėjo atvykėliai iš kitų pasaulio šalių kaip: Turkijos, Afrikos ir Kinijos. Nors pati vietovė atsirado, palyginus, visai nesenai – 1794 metais, Rusijos imperatorės Jekaterinos II-osios sprendimu ir pastangomis. Mirus imperatorei, į vadžias miesto perspektyvą mėgino perimti sūnus Pavelas I-asis, tačiau jam finansavus miesto plėtimąsi, paaiškėjo, kad pinigai nepasiekė tikslo, juos pasisavino tuometiniai valdininkai, po ko palikuonis nebenorėjo toliau finansuoti miesto. Gyventojai, supratę, kad be Pavelo I-mojo prapuls, sugalvojo atsiprašymo dovaną – keturišimtai graikiškų apelsinų sudrebino palikuonio širdį. Žiūrint į kultūrą, jos plėtimuisi ir vystymuisi prisidėjo graikai, rusai, italai, prancūzai, žydai ir net lietuviai.

Kitataučių pėdsakų galima išvysti statulose, kurios pastatytos kaip paminklai įamžinantys ir pagerbiantys prie kultūros plėtimosi prisidėjusius žmones:
1. Paminklas graikiškiems apelsinams, kurie simbolizuoja prieš tai rašytą istoriją, kitaip patys odesiečiai vadina ,,Tegyvuoja kyšis”. Be Pavelo I-ojo ir be šio ,,kyšio” greičiausiai miestas nesiplėstų kaip uostamiestis.
2. Odesiečių valdytojo dar vadinamo, prancūzu kunigaikščio de Rišelje paminklas. Šis žmogus taip pat prisidėjo prie Odesos istorinio palikimo ir estetikos kultūrinės dalies.
3. Menui įtakos turėtam rusų rašytojui A. Puškinui pastatytas ne tik paminklas, tačiau atidarytas muziejus ir jo garbei pavadinta viena gatvė.
4. Pagal vieno ruso ir žydo bendro romano kūrinio, kuris unikalus dėl kultūrinio susiliejimo, pastatytas paminklas miesto sode, kuris atvaizduoja kėdę. Visiems turbūt bent girdėtas filmas yra ,,Dvylika kėdžių”, būtent pagal minėto kūrinio motyvus sukurtas šis filmas, tapęs klasika.

Kalbant apie kino industriją, S. Eizenšteinas, žydų kilmės režisierius, kūręs Odesoje, pastatė filmą ,,Šarvuotis Potiomkinas”, kurio filmavimo dalis vyko ant šiandien vadinamų Potiomkino laiptų, filmas turėjo įtakos pavadinimui.
Verta paminėti, kad Odesa žymi ir dėl mokslinių pasiekimų. Prie nuopelnų prisidėjo rusų mokslininkas S. Koroliovas, kurio dėka pirmas kosminis laivas pakilo į orbitą.

Odesos katakombos atsirado besikuriant miestui. Iškasta milžiniška kasykla, pasislėpusi po Odesos miestu. Kasyklų labirintuose kasinėtas geltonasis akmuo, tinkamas miesto statybai. Vėliau, Antrojo pasaulinio karo metu, katakombos tapo rusų partizanų slaptavietė, kur įsikūrė karinės stovyklavietės. Šiai dienai Odesos katakombos yra viena lankomiausių vietų, nes pasižymi savo paslaptingais labirintais, kurie yra ilgiausi pasaulyje.

Susikūręs miestas, kuris pakankamai prasiplėtė, neapsėjo ir be garsiosios Černobilio katastrofos, kuri 1986 metais pražudė daugelį gyventojų. Nors pačioje Odesoje elektrinė nebuvo pastatyta, bet radioaktyvios medžiagos turėjo įtakos visai Ukrainai ir kitoms pasaulio šalims, po ko daug gyventojų neišgyveno, vieni liko suluošinti, o tiems, kuriems pasisekė pabėgti pradėjo gimti neišsivystę kūdikiai. Šiai dienai galima apsilankyti Černobilio mieste, pamatyti tikrą istorinės atminties palikimą, kur lyg šiol mėtosi vaikų palikti žaislai.