Naujausieji laikai

Naujausieji laikai yra istorinis periodas, kuris truko nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, tai yra, nuo 1918 metų. Įdomus faktas yra tas, kad kai kuriose periodizacijos schemose šio istorinio laikotarpio pradžia yra Prancūzijos revoliucijos pradžia. Marksistinėje istoriografijoje yra sakoma, kad šis istorinis periodas prasideda kartu su Spalio revoliucija. Dažniausiai yra sakoma, kad naujausiųjų laikų laikotarpis tęsiasi iki pat šių dienų, iki šių laikų. Tačiau galima išgirsti ir tokių prielaidų, kad laikotarpio pabaiga yra laikoma Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Po Antrojo pasaulinio karo, laikotarpį tie patys mokslininkai vadina „šių laikų istorija“.

Naujausieji laikai

Naujausieji laikai vakarietiškoje istorijos periodizacijoje susideda iš antikos, arba kitaip, senovės istorijos, viduramžių ir naujųjų laikų. Šis istorinis periodas yra svarbus daugeliui žmonių ir valstybių. Svarbiausi naujausiųjų laikų įvykiai yra įvardijami Pirmojo pasaulinio karo pradžia, taip pat Antrasis pasaulinis karas bei po Pirmojo pasaulinio karo susidariusi pasaulio valstybių sistema. Naujausių laikų periodu Europoje susikūrė arba atsikūrė labai daug Europos valstybių, kurios egzistuoja dar ir dabar. Tai tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Ukraina, Kosovas, Baltarusija, Čekija, Estija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovakija, Slovėnija, Makedonija bei Vengrija. Naujausiųjų laikų laikotarpis yra itin sudėtingas ir labai svarbus kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris domisi savo kultūra, savo šalies ir, žinoma, viso pasaulio, istorija.