Didieji geografiniai atradimai (DGA)

Technikos laimėjimai, tokie kaip kompaso, astraliabijos, karavelės ar portulano išradimai, noras atrasti naują jūrų kelią į Indiją aplenkiant turkų bei arabų valdas, metalo, aukso ir sidabro reikalingumas bei svarba ūkiniams tikslas paskatino pasaulio tyrinėjimą XV – XVI a. Šis laikotarpis dabar plačiai vadinamas Didžiųjų geografinių atradimu amžiumi.

Trys pagrindiniai atradimai, kurie daugiausia pokyčių suteikė pasauliui, yra šie:

1. Italų keliautojas Kristupas Kolumbas 1492 m. atrado naują, nežinomą Amerikos kontinentą. Jis manė, kad rasti kelią į Rytų Aziją galima plaukiant Atlanto vandenynu. Įtikinęs karalienę gavo kelionės finansavimą ir 1492 m. priplaukė San Salvadoro salą, Kubą, Haitį. Šis atradėjas mirė nesužinojęs, kad atrado naują žemyną. Šis atradimas buvo vienas reikšmingiausių istorijos posūkių, nes atvėrė multimodulinių krovinių gabenimą (transportavimo būdas, kai krovinys vežamas naudojant keletą transporto rūšių) į du naujus kontinentus iš įvairių Europos valstybių. Taip pat šis atradimas paskatino kolonizavimo amžiaus pradžią, Amerikos indėnų civilizacijos žlugimą bei naujų tautų susiformavimą.
2. Portugalų tyrinėtojas Vaska da Gama 1497 – 1498 m. atrado tiesioginį jūrų kelią į Indiją aplenkiant turkų ir arabų valdas. Šis atradimas sumažino arabų, turkų ir Šiaurės Indijos miestų prekybą, sudarė galimybė Indijai kontaktuoti su europiečiais tiesioginiais jūrų keliais.
3. Multimodulines krovinių gabenimo galimybes į įvairias pasaulio šalis sudarė ir portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas. Jis 1519 – 1522 m. laikotarpiu vykusios kelionės aplink pasaulį jūros keliais metu apiplaukė P. Ameriką ir atrado Ramųjį vandenyną. Ši kelionė tapo nenuginčijamu įrodymu, kad žemė yra apvali.

Jie iš esmės pakeitė Europos ekonominį gyvenimą. Prasidėjo prekyba tarp žemynų. Anksčiau Viduržiemio jūra buvo viena iš pagrindinių Europos prekybos kelių, dabar jie nusidriekė per Atlanto vandenyną ir Šiaurės jūrą. Italijos vietą užėmė kiti kraštai – Nyderlandai, Portugalija, Anglija.

Didieji geografiniai atradimai praplėtė europiečių akiratį, leido susipažinti su naujais augalais, gyvūnais. Multimodulinis krovinių gabenimas tapo platesni masto prekybos galimybe: iš Amerikos į Europą buvo atvežta bulvių, tabako, kakavos, kukurūzų, cukranendrių, pomidorų. Į Ameriką iš Europos nugabenta naminių gyvulių. Po šių atradimų sparčiau vyko geografija ir kitų gamtos mokslų raida.